lenksmas

leñksmas sm. 1. MŽ506, N, [K] žr. lanksmas 2. 2. prk. kryptis: Noriu prie tam gerai žinoti lenksmą laikraščio, jo dvasią ir tuos mierius, kuriump jisai smelkiasi J.Mač-Kėk.

◊ sáulės lenksmù leñktis (leñkti, atsileñkti, išsileñkti) iš tolo vengti ko nors, nenorint bendrauti: Leñksiu jį sáulės lenksmù MŽ338, KlvK. Kad būčiau žinojus jį prieš vestuves, būčiau sáulės lenksmù jo išsileñkus Brt. Aš atsilenkčiau saulės lenksmeliais, aušrelės pazarėliais LTR(Nm).